versmėtas

versmė́tas, -a adj. (1) I, Š, P.Skar, DŽ, NdŽ, FrnW, OGLII251, KŽ; G120 su vandeniu, trykštančiu iš žemės, su daugeliu versmių: [Driežlelė (toks augalas)] pasitaiko versmėtose arba šiaip paupių ir paežerių pievose EncVI1472. Upelis tai plačiau pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse Vaižg. Jų (žuvėdų) krašte kaipo didžiai šaltame, uolotame ir versmėtame javai neauga S.Dauk. Jau versmėtos kirbos burgėjo, jau ežerai tyvuliavo S.Dauk. Įmantriai išsirangė Kražantė, plukdanti versmėtus vandenis iš Girgždūtės pašaknų sp. Versmėti šlaitai rš. Versmėtas slėnis sp.

versmė́tai adv. KŽ.